Balta tamsa (2023 – 2025)
meninis tyrimas
Vilnius – tai daugybė miestų, suklotų vienas ant kito. […] Toje pat vietoje glūdi ir virsta vienas kitu Rytų ir Vakarų kultūros sluoksniai. Vilnius – tai riba, kur susikovė rusų ekspansija ir Europos dvasia. Čia susidūrė ir susimaišė visui viskas. Vilnius – tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų.
Ričardas Gavelis. Vilniaus pokeris. 1989
Rėdos meninis tyrimas ir kūrinių serija BALTA TAMSA (2023-2025) – tai kritinė šiuolaikinės urbanistinės raidos refleksija, nagrinėjanti įtampą tarp unikalaus Vilniaus istorinio centro kraštovaizdžio išsaugojimo ir nekilnojamojo turto plėtros. Atvejo studijai Rėda pasirenka Vilniaus barokinio Misionierių ansamblio, išlikusio per karus, miesto gaisrus, carinės ir priespaudos ir sovietinės okupacijos laikus, užstatymo daugiabučiais XXI a. II deš. rezonansą. Tyrimą iš dalies finansavo Lietuvos mokslo taryba (2024 rugsėjo 9 d. LMT ir VDA finansavimo sutartis Nr. S-ST-24-48, VS-107-24).
Kam priklauso paveldas ir kas prisiima nuostolius? Kaltas „ydingas“ teisinis reguliavimas ar mes patys? Kas nutinka, kai kiekviena viešo intereso gynėjų grandis žmogiškai nuolaidžiauja? Kokia galios anatomija ir praktikuojami triukai šiuolaikinėje visuomenėje? Kodėl skaičiuodami atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius tebesame (po)sovietiškai tolerantiški reikšmingoms netektims vardan trumpalaikių siaurų tikslų?
Balta tamsa. Parašų migla
Skaitmeninis koliažas, 2024
Koliažas sukurtas pasitelkiant istorinę XIX a. Vilniaus fotografiją (Józef Czechowicz, „Vilniaus bažnyčios nuo Pilies kalno”, 1870–1880) ir šiuolaikinių dokumentų fragmentus, liudijančius pokyčių autentifikavimą žmogišku prisilietimu. Kūriniu autorė kvestionuoja Vilniaus urbanistinės plėtros sprendimų priėmimo procesus, atkreipia dėmesį į istorinio kraštovaizdžio vertės „griovimą“ naujomis statybomis, dalies rolę visumoje ir atsakomybės bendrumą. Menininkė kviečia žiūrovą tapti aktyviu atminties kultūros diskusijų bei sprendimų dalyviu.
Įgyvendinimo partneris – Paulius Noreika, skaitmeninę nuotrauką išvestinio kūrinio kūrimui suteikė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Balta tamsa. Rūko instaliacija viešoje erdvėje
Rūko instaliacija (protesto menas, intervencija) Vilniaus senamiestyje, Išganytojo kalva ties Misionierių ansambliu, dirbtinis rūkas, 2025
2025 m. kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiesčio rutiną trumpam sutrikdė viešas įvietinto meno kūrinys – rūko instaliacija Balta tamsa ant Išganytojo kalvos ties Misionierių ansambliu. Tirštoje migloje buvo laikinai paskandinti į barokinį ansamblį prieš kelerius metus skandalingai įterpti daugiabučiai. Šiuo meniniu protesto gestu buvo reaguojama į Vilniaus senamiesčio (UNESCO) kultūrinio kraštovaizdžio naikinimą dėl trumpalaikės privačios naudos.
Projektas yra apie žiūrėjimą ir buvimą apžiūrimu, nes kas kontroliuoja žvilgsnį, turi galią. Rėdos sukurtas įvietinto meno projektas atgręžė galiai veidrodį, ir tai padarė subtiliu poetišku būdu.
Dr. Laima Kreivytė. 2023
Rūku, reprezentuojančiu kultūros paveldo ir viešosios erdvės apsaugos orientyrų praradimą tarsi „baltoje tamsoje“ ir kartu investuotojo iš Rytų statybų projekto „sėkmingos“ eigos bei „balinimo“ aplinkybes, buvo laikinai uždengtas į kraštovaizdį nedarniai įsiterpęs daugiabučių kompleksas, o butų naudotojams – jiems pardavėjo „turėti tarsi delne“ pažadėta senamiesčio panorama. Išsisklaidžiusi migla naujai atidengė tai, ką patys sukūrėme – naują padėtį prieš šimtmečius išbaigtame unikaliame miestovaizdyje.
Šio rezonansinio statybų atvejo žala nėra nei lokali, nei baigtinė – tai miesto centre ant kalno įsitvirtinęs gyvas liudijimas, iki kokio „nulio“ galima nuspausti viešojo intereso apsaugą. Ėmiausi šio meno projekto kviesdama įsivardinti padarytas Vilniaus senamiesčio vystymo klaidas bei kviesdama ugdytis gebėjimą naviguoti sudėtingose situacijose, ypač stovinčius viešojo gėrio sargyboje.
Rėda Brandišauskienė, instaliacijos autorė (interviu fragmentas), 2025
Paradoksalu, kad Vilniaus senamiesčio „karūna“ pramintą barokinį Misionierių ansamblį, pergyvenusį karus, okupacijas ir gaisrus, labiausiai pažeidė mūsų laisvėje veikiančios kartos abejingumas ir greitos naudos troškimas.
Kūrinio įgyvendinimo partneriai: specialiųjų efektų kūrėjų 206SFX komanda, fotografas Vidmantas Balkūnas, savanoriai Donatas Brandišauskas, Jurgis Kvašys, Martyna Kvašytė, Tomas Stončius, Arnoldas Pričinas bei kiti. Rėmėjai: Lietuvos mokslų taryba, privatūs rėmėjai.
Balta tamsa. Audiovizualinis kūrinys
Trumpo metro filmas, 18 min., 2025
Trumpo metro filmas buvo sukurtas to paties pavadinimo 2025 m. kovo 27 d. rūko instaliacijos Vilniaus senamiestyje ties Misionierių ansambliu videodokumentacijos pagrindu. Specialiai filmui kompozitorius Dominykas Digimas sukūrė muzikos kūrinį. Muzikos kūrinio atlikimas įvyko Misionierių ansamblio bažnyčios erdvėse ir buvo įrašytas kartu su bažnyčioje girdimu Vilniaus miesto gausmu.
Galiausiai iš tiesų pavyksta pasiekti pasirinktą tikslą – „nukarūnuoti“ daugiabučius kaip sėkmės pavzdį“ ir „priskirti juos prie plačiai įsisąmonintų istorinę reikšmę turinčių miesto vystymo klaidų“. <…> gyvenimas teisinėje visuomenėje neatleidžia nuo emocinio santykio su aplinka, nuo jausmų, nuo meilės, kurios objektą NT paskatinta plėtra tiesiog sunaikino. Tai įrodžiusį darbą vertinu ne tik (netgi ne tiek) kaip meno projektą, bet kaip originalų realiai egzistuojančios kultūros politikos pavyzdį. Kultūros politika daroma veiksmais, žodžiais ir kovojant dėl diskursyvinės erdvės. Realų poveikį šiuo atveju liudija gausios viešos reakcijos į šį kūrinį, savotiškas sujudimas, netgi kai kurių sutrikimas.
Dr. Skaidra Trilupaitytė. Recenzijos fragmentas. 2025
Filmo premjera įvyko 2025 m. birželio 2 d. kino teatre „Pasaka“ Vilniuje. Po jos vyko diskusija, kurią moderavo filosofas Viktoras Bachmetjevas.
Kitos filmo peržiūros: 2025 m. birželio 3 d. Nacionalinės teismų administracijos organizuotame seminare pagal administracinių teismų teisėjų mokymo programą Molėtuose; 2025 m. birželio 2-14 d. VDA parodų salėje „Titanikas“ kuruojamoje parodoje „Ašmenys“; 2025 m. rugpjūčio 24 d. gero maisto ir kultūros vietoje „Palongė“ Palangoje; numatoma peržiūra 2025 m. spalio 15 d. kino teatre „Skalvija“, Vilniuje, Valstybinės kultūros paveldo komisijos 30-mečio minėjimo renginyje.
Komanda: rūko instaliacijos autorė ir režisierė Rėda Brandišauskienė, operatorius Eitvydas Doškus, kompozitorius Dominykas Digimas, muzikos atlikėja Lora Kmieliauskaitė, specialiųjų efektų komanda 206SFX, montažo režisieriai Eitvydas Doškus ir Rėda Brandišauskienė, filmo anonso montažo režisierė Silvija Woolf, garso režisieriai Vytautas Bedalis ir Arūnas Zujus (MAMA Studios), spalvų korekcija Jonas Zagorskas, dizaineris Poulo, fotografai Vidmantas Balkūnas ir Vytautė Seinauskaitė, konsultantai Eglė Vertelytė, Jonas Tertelis, Laima Kreivytė, Živilė Jasutytė, savanoriai Donatas Brandišauskas, Jurgis Kvašys, Martyna Kvašytė, Tomas Stončius, Arnoldas Pričinas, Algimantas Lekevičius bei kiti. Prodiuseriai: VšĮ “Baltic culture” ir Rėda.
Rėmėjai: Lietuvos mokslų taryba, Vilniaus dailės akademija, privatūs rėmėjai. Speciali padėka Bažnytinio paveldo muziejui, suteikusiam Misionierių ansamblio Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčią filmui sukurtos muzikos atlikimo ir miesto garsų įrašui.
Balta tamsa. Bazilisko sodas-daržas
Koliažas Išganytojo kalvos ir ant jos esančių pastatų fotografijų pagrindu, 2023
Sarkastišku koliažu Misionierių ansamblio teritorijoje istorinių sodų vietoje pastatytus daugiabučius, jei jau geru laikomą dalyką, tai atitinkamai ir sektiną pavyzdį, siūloma multiplikuoti – pripildyti naujais pastatais visą kalvą, nelyginant sovietinių sodų-daržų lysvėmis. Autorė kūriniu užklausia, ar tokios investicijos naudingos miesto bendruomenei ir kas ima derlių, kūrinio pavadinime darydama nuorodą į Vilniaus legendinę pabaisą, žudžiusią žvilgsniu.
Vidurinioji „lysvė“ koliaže – tai esama padėtis Vilniaus senamiesčio panoramą formuojančioje Išganytojo kalvoje. Kalvos pagrindiniu akcentu eilę amžių buvo grakštaus baroko šedevras – Misionierių ansamblis – jo vaizdinys buvo kone neišvengiamas senojo Vilniaus fotografijose, atvirukuose, graviūrose, tapyboje. Šis ansamblis bei panorama akcentuojami ir Vilniaus senamiesčio kaip UNESCO vietovės dokumentacijoje. Vertybės sugebėtos iš esmės išsaugoti per karus ir okupacijas, o didžiausia žala paradoksaliai padaryta mūsų pačių sprendimais XXI a., kai jau esame laisvi, bet galimai dar veikiami istorinių traumų. Dabar Išganytojo kalvos panorama papildyta naujomis dominantėmis.
Balta tamsa. Pakeltas (baltas) telefonas
Instaliacija, ready-made, ekspozicija Rėdos studijoje, 2024
Kūrinys galios tinklo tema, panaudojant saugiam vyriausybiniam ryšiui valstybės aukštų pareigūnų naudotus stacionarius vadintus „baltais“ telefonų aparatus, kurie išimti iš naudojimo 2021-2022 m. Šie „balti“ telefonai iliustruoja prieigą prie įgaliojimų ir pasitikėjimo tinklo, kuris, be kita ko, kartais gali būti panaudotas tam tikriems, ne visuomet viešąjį interesą atitinkantiems, projektams palaikyti, spartinti, įforminti ir „balinti“.
Konkretūs ir realiai valstybinėse institucijose eilę metų naudoti „prikalbėti“ artefaktai kūrinyje naudojami asociatyviai, tai nėra su nagrinėjama atvejo studija susijusių pareigūnų naudoti telefono aparatai.