Balta tamsa (2023 – 2025)
meninis tyrimas
Vilnius – tai daugybė miestų, suklotų vienas ant kito. […] Toje pat vietoje glūdi ir virsta vienas kitu Rytų ir Vakarų kultūros sluoksniai. Vilnius – tai riba, kur susikovė rusų ekspansija ir Europos dvasia. Čia susidūrė ir susimaišė visui viskas. Vilnius – tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų.
Ričardas Gavelis. Vilniaus pokeris. 1989
Rėdos meninis tyrimas ir kūrinių serija BALTA TAMSA (2023-2025) – tai kritinė šiuolaikinės urbanistinės raidos refleksija, nagrinėjanti įtampą tarp unikalaus Vilniaus istorinio centro kraštovaizdžio išsaugojimo ir nekilnojamojo turto plėtros. Atvejo studijai Rėda pasirenka Vilniaus barokinio Misionierių ansamblio, išlikusio per karus, miesto gaisrus, carinės ir priespaudos ir sovietinės okupacijos laikus, užstatymo daugiabučiais XXI a. II deš. rezonansą. Tyrimą iš dalies finansavo Lietuvos mokslo taryba (2024 rugsėjo 9 d. LMT ir VDA finansavimo sutartis Nr. S-ST-24-48, VS-107-24).
Kam priklauso paveldas ir kas prisiima nuostolius? Kaltas „ydingas“ teisinis reguliavimas ar mes patys? Kas nutinka, kai kiekviena viešo intereso gynėjų grandis žmogiškai nuolaidžiauja? Kokia galios anatomija ir praktikuojami triukai šiuolaikinėje visuomenėje? Kodėl skaičiuodami atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius tebesame (po)sovietiškai tolerantiški reikšmingoms netektims vardan trumpalaikių siaurų tikslų?
Balta tamsa. Parašų migla
Skaitmeninis koliažas, 2024
Koliažas sukurtas pasitelkiant istorinę XIX a. Vilniaus fotografiją (Józef Czechowicz, „Vilniaus bažnyčios nuo Pilies kalno”, 1870–1880) ir šiuolaikinių dokumentų fragmentus, liudijančius pokyčių autentifikavimą žmogišku prisilietimu. Kūriniu autorė kvestionuoja Vilniaus urbanistinės plėtros sprendimų priėmimo procesus, atkreipia dėmesį į istorinio kraštovaizdžio vertės „griovimą“ naujomis statybomis, dalies rolę visumoje ir atsakomybės bendrumą. Menininkė kviečia žiūrovą tapti aktyviu atminties kultūros diskusijų bei sprendimų dalyviu.
Įgyvendinimo partneris – Paulius Noreika, skaitmeninę nuotrauką išvestinio kūrinio kūrimui suteikė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Balta tamsa. Kvadratas kaip mąstymo vienetas
Mišri technika, konceptualus objektas, 100cm x 100 cm x 5 cm, 2023-2024
Aš esu kvadratinis metras. Bukai tuščias, pilkas, betoninis.
Gamtoje nematai tokios formos. Medžiaga – dirbtinė. Aš gimiau tavo galvoje.
Vertės esmė dažnai yra už manęs. Bet vertini, parduodi ir perki tu mane.
„Po kiek kvadratas?“ – manimi sveri ir matuoji. Mane statai, terpi į aplinką, dėl manęs aukoji kita(-ą).
Manęs tu nori. Dėl manęs eini į skolą. Tau atrodo, kad su manimi saugiau.
Manimi tu mąstai. Aš užėmęs tavo sąmonę
– tu esi mano.
Tai meninė refleksija apie šiuolaikinę nekilnojamojo turto rinką, jos dalyvius ir jų veikimo lemiamą sparčią miesto erdvių transformaciją. Technologijos įgalina sparčius pokyčius, tai lemia pasaulinę urbanizuotų vietovių vienodėjimo tendenciją ir problemą – miestai praranda veidus, individualumą. Kūrinys atkreipia dėmesį į urbanistinį kraštovaizdį, ekosistemą, kur viešieji ir privatūs interesai bei vertės susipina į sudėtingą, neretai konfliktinį santykį. Stebėtojai kviečiami patirti akistatą su „iš mūsų galvų ištrauktu“ kvadratiniu metru ir miestus vystyti sąmoningai bei tvariai. Kūrionio įgyvendinimo partneris – Andrius Lekevičius, MB “Stiprios”.
Projektas „Kvadratinis metras kaip mąstymo vienetas“ įtrauktas į Vilniaus 2025 m. festivalio „Kultūros naktis“ programą.
Įvietinto meno kūrinio projekto vizualizacija, 2024
Projektas yra apie žiūrėjimą ir buvimą apžiūrimu, nes kas kontroliuoja žvilgsnį, turi galią. Rėdos sukurtas įvietinto meno projektas atgręžė galiai veidrodį, ir tai padarė subtiliu poetišku būdu. Per mano dėstymo praktiką tai pirmas toks išsamus ir kūrybiškai evoliucionavęs projektas, įtraukiantis teisinius, istorinius ir mitinius pasakojimus, tačiau neužgriūvantis sunkiasvorėmis konstrukcijomis, o paskleidžiantis efemerišką rūką ir uždengiantis milijono vertą vaizdą ir Misionierių sodus bjaurojančius pastatus. Nuoširdžiai tikiuosi, kad projektą pavyks įgyvendinti ir kad Rėda kurs toliau. To, manau, palinkėtų ir efemeriškų stichijų meistras Olafuras Eliassonas, ir biblinis mokytojas Ekleziastas, teigęs, kad viskas yra „tuštybių tuštybė”, o naujame vertime – „rūkų rūkai”.
Doc. dr. Laima Kreivytė, 2023
Panaudodama dirbtinį rūką kaip mediją, autorė 2025 m. planuoja įgyvendinti laikiną ir efemerišką kūrinį Išganytojo kalvoje istorinių Misionierių sodų vietoje. Eksponavimui planuojama paruošti dokumentaciją video formatu.
Įvietinto meno kūrinys, apimdamas miesto kaip viešos erdvės ir vertės, galios santykių, atskirties bei atsakomybės aspektus, adresuos dvi perspektyvas. Rūku, be kita ko, reprezentuojančiu rezonansinio nekilnojamojo turto projekto „sėkmingos“ eigos aplinkybes, bus laikinai uždengtas į Misionierių ansamblį ir Vilniaus senamiesčio kraštovaizdį nedarniai įsiterpęs daugiabučių kompleksas, o ant kalno įsikūrusiems pastatų naudotojams – jų „įsigyta“
ir „tarsi ant delno“ turima senamiesčio panorama.
Išsisklaidžiusi migla naujai atidengs tai, ką nuveikėme Vilniuje atkurtos Nepriklausomybės laikotarpiu – naują padėtį per šimtmečius susiformavusiame miestovaizdyje, dėl kurios turime prisiimti atsakomybę.
Balta tamsa. Bazilisko sodas-daržas
Koliažas Išganytojo kalvos ir ant jos esančių pastatų fotografijų pagrindu, 2023
Sarkastišku koliažu Misionierių ansamblio teritorijoje istorinių sodų vietoje pastatytus daugiabučius, jei jau geru laikomą dalyką, tai atitinkamai ir sektiną pavyzdį, siūloma multiplikuoti – pripildyti naujais pastatais visą kalvą, nelyginant sovietinių sodų-daržų lysvėmis. Autorė kūriniu užklausia, ar tokios investicijos naudingos miesto bendruomenei ir kas ima derlių, darydama nuorodą į Vilniaus legendinę pabaisą, žudžiusią žvilgsniu.
Vidurinioji „lysvė“ koliaže – tai esama padėtis Vilniaus senamiesčio panoramą formuojančioje Išganytojo kalvoje. Kalvos pagrindiniu akcentu eilę amžių buvo grakštaus baroko šedevras – Misionierių ansamblis – jo vaizdinys buvo kone neišvengiamas senojo Vilniaus fotografijose, atvirukuose, graviūrose, tapyboje. Šis ansamblis bei panorama akcentuojami ir Vilniaus senamiesčio kaip UNESCO vietovės dokumentacijoje. Vertybės sugebėtos iš esmės išsaugoti per karus ir okupacijas, o didžiausia žala paradoksaliai padaryta mūsų pačių sprendimais XXI a., kai jau esame laisvi, bet galimai dar veikiami istorinių traumų. Dabar Išganytojo kalvos panorama papildyta naujomis dominantėmis.
Balta tamsa. Pakeltas (baltas) telefonas
Instaliacija, ready-made, ekspozicija Rėdos studijoje, 2024
Kūrinys galios tinklo tema, panaudojant saugiam vyriausybiniam ryšiui valstybės aukštų pareigūnų naudotus stacionarius vadintus „baltais“ telefonų aparatus, kurie išimti iš naudojimo 2021-2022 m. Šie „balti“ telefonai iliustruoja prieigą prie įgaliojimų ir pasitikėjimo tinklo, kuris, be kita ko, kartais gali būti panaudotas tam tikriems, ne visuomet viešąjį interesą atitinkantiems, projektams palaikyti, spartinti, įforminti ir „balinti“.
Konkretūs ir realiai valstybinėse institucijose eilę metų naudoti „prikalbėti“ artefaktai kūrinyje naudojami asociatyviai, tai nėra su nagrinėjama atvejo studija susijusių pareigūnų naudoti telefono aparatai.